- žvigdymas
- žvìgdymas sm. (1) K, LKGI290, DŽ2; KŽ, žvìgdymos ind. 1. → žvigdyti 1: Koks buvo kiaulių žvìgdymas, kai norėjo pasvert Ds. Jau prieškalėdis – patsai kiaulių žvigdymo metas M.Katil. 2. refl. šnek. ginčai, nesantaika: Žvìgdymos žmonių yra begalinis, nebė[ra] meilės sviete Krš. 3. refl. → žvigdyti 3 (refl.): Suveža vãsarą vaikus, labiáu paveika anų žvìgdymos – vaikas ramiai jug nepasėdės Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
